Užsiregistruok naujienlaiškį
Vardas:
El. paštas:
 
Kurortas.lt
patikimas Jūsų atostogų gidas
LTENDERU
Registruotis Prisijungti
Palanga
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Apie kurortą
Palanga ir Šventoji
Sunku įsivaizduoti Palangos kurortą be Baltijos jūros, nes Baltija - tai mūsų praeitis, dabartis ir ateitis. Jūra įtakojo jau neolito laikotarpio ( IV - II tūkst. pr. Kr. ) čia gyvenusių žmonių dvasinę ir materialinę kultūrą bei prekybinius ryšius su kitomis tautomis. Daug lietuvių liaudies legendų siejama su jūra. Iš kartos į kartą motulės prie lopšio pasakoja vaikams apie jūros deivės Jūratės meilę žvejui Kastyčiui, apie žvejo dukros Eglės ir žalčio Žilvino meilę, apie milžinus Naglį ir Neringą, apie romantišką vaidilutės Birutės meilę…….

Palangos vardo kilmė taip pat susijusi su padavimais ir jūra. Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės.

Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala , palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga , Langa.

Į Baltijos pakrantę išsilaipindavo ne tik užjūrio pirkliai bet ir užkariautojai. Pirmasis Palangos vardo paminėjimas labiau primena legendinį pasakojimą apie danų karaliaus Valdemaro I-jo kariuomenės išsilaipinimą Palangoje 1161 m.. Tik 1253 m. Palanga paminėta Vokiečių ordino kronikose. Istorijos raidoje užkariautojų buvo nemažai. Šių žemių gviešėsi vikingai, normanai, o XIII - XIV a. ne kartą šias žemes niokojo kryžiuočiai. Tik po Žalgirio mūšio (1410 m.) sudaryta Melno taikos sutartis (1422m.) nutraukė šio ordino invaziją į Lietuvą, o 1435.12.31 Bresto taikos sutartimi Palanga atitenka Lietuvai.

XIII - XVIII a. Palangos ir Šventosios gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su Baltijos pakrantės miestais. Dažnai Palangoje ir Šventojoje apsilankantys pirkliai savo prekes mainė į gintarą, medų, kailius. XVII a. rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, kad Palangos ir Šventosios uostai sudarė konkurenciją Rygos, Liepojos ir kitiems uostams, nes prekės buvo parduodamos pigiau. Pasakojama, kad Rygos ir Liepojos uostų savininkų prašymu 1701 m. švedų laivynas sunaikino Palangos ir Šventosios uostus.

Po trečiojo Žečpospolitos padalinimo 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos. Palanga priklausė Vilniaus gubernijai, kuri 1843 m. buvo pervardinta į Kauno guberniją. Nuo 1819 m. Palanga priklauso Kuršo gubernijai. 1824 m. caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nusiperka Palangos miestelį. Grafų Tiškevičių indėlis į Palangos miestelio vystymą buvo akivaizdus: buvo įkurtas parkas, pastatyti nauji dvaro rūmai, įrengtas uostas, pastatytas plytų fabrikas, įkurtas kurortas su gydyklomis, pastatyta nauja bažnyčia.

Po 1863 m. sukilimo prieš carizmą, Lietuvoje buvo uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis (1964-1904). Tuo metu per Palangą ėjo knygnešių keliai. Lietuviškos knygos buvo vežamos iš Karaliaučiaus krašto spaustuvių . Taip lietuviai slapta mokė savo vaikus rašyti ir skaityti gimtąja kalba. Spaudos draudimo metais Palangoje pirmą kartą suvaidintas lietuviškas spektaklis '' Amerika pirtyje '' (1899 m.).

Po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus Rusijos imperijai, Lietuva tapo nepriklausoma valstybe (1918 02 16). Ginčas dėl Palangos ir Šventosios teritorijų tuo metu vyko tarp Lietuvos ir Latvijos. Tik 1921 03 21 šios teritorijos buvo perduotos Lietuvai.

Istorijos audros kaip jūros bangos neaplenkė Baltijos pakrantės - tai 1940m. sovietų, 1941 vokiečių okupacijos. Praūžus karo audroms, 1945 m. sausio mėn. pabaigoje sovietų kariuomenei užėmus Lietuvą , įsigalėjo sovietinė valdžia. Po karo buvo nacionalizuojamos Palangos ir Šventosios privačios vilos, vasarnamiai ir jų vietoje steigiamos sanatorijos, poilsio namai.

1952 m. Palangai suteikus Respublikinio pavaldumo miesto teises, buvo sudaryti kurorto išplanavimo projektai. Palangos kurorto poilsio ir gydymo bazės pritaikomos darbui ištisus metus. Palangos miestas , išsaugojęs senas kurortines tradicijas nuo XIX a., tapo vienu populiariausių Baltijos pajūryje.

1991 m. Palangos kurortas atveria naują istorijos puslapį. Palangoje vyksta nacionalizuotų pastatų ir žemių grąžinimas jų teisėtiems savininkams, privatizuojami poilsio namai ir viešbučiai. Statomos naujos , modernios privačios vilos, viešbučiai, gerinama Palangos kurorto infrastruktūra. Stengiamasi poilsiautojams ir besigydantiesiems suteikti kuo daugiau papildomų paslaugų. Vėl skuba žmonės Palangoje prie Baltijos palydėti saulės, atsisveikinti su jūra ir pasakyti : '' Iki pasimatymo!''.


ŠVENTOJI – tai sena žvejų gyvenvietė įsikūrusi prie upės žiočių. Baltijos pajūrio miestelis, išsidėstęs Šventosios upės kairiajame krante, priklauso Palangos miestui ir  turi seniūnijos statusą. Čia gyvena apie 2000 gyventojų. Per upę yra nutiesti 3 tiltai, jai įtekant į Baltijos jūrą.

Šventojoje stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia (nuo 1931 m). Veikia bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla, ambulatorija, paštas, prekybos centras. Daug viešbučių, vilų, poilsio namų, kavinių ir barų. Upės pakrantėje (gyvenvietės rytuose) yra Šventosios estrada. Vasaros sezono metu kurorto kultūrinis gyvenimas nepaprastai aktyvus.

Šiauriniame Šventosios pakraštyje, kur baigiasi Šventosios gyvenvietės ir viso Palangos miesto riba, veikia Būtingės pasienio postas ir muitinė. Per Šventąją veda artimiausias kelias į Latvijos miestus Liepoją ir Rygą.
Miestelio istorija:

Šventoji 1542 m. pažymėta H. Celijaus žemėlapyje. Vietiniai gyventojai prekiaudavo su kaimynais, čia atvykdavo svečių šalių pirkliai. Šventosios uostas sudarė rimtą konkurenciją kitiems uostams, ypač kai anglų pirkliai gavo privilegiją įrengti uostą, į kurį galėtų įplaukti dideli prekybiniai laivai. 1685 metais Šventosios gyvenvietei buvo leista savarankiškai prekiauti ir vystyti jūrų verslą, tai ženkliai pagerino uosto ekonomiką. 1701 m. Šiaurės karo metu Šventosios uostas buvo sugriautas. Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. Tik 1923-1925 m. buvo pradėti uosto atstatymo darbai. 1939-1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas. Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus. Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. Miestelis nuo 1973 m. administraciškai priklauso  Palangos kurortui.