Baltijos jūros regiono šalys, atsižvelgdamos į pasaulines turizmo tendencijas ir siekdamos pritraukti daugiau turistų, svarsto galimybę sudaryti stiprų ir konkurencingą turistinį vienetą. Klausimai dėl galimo aktyvaus Baltijos jūros šalių bendradarbiavimo turizmo srityje svarstyti Vokietijoje, Usedom saloje, vykusiame seminare, skirtame pasirengti 2-ajam Baltijos jūros šalių turizmo forumui, kuris vyks š.m. rugsėjo 24-25 d. Vilniuje.
Mintis, kad reikia vienyti Baltijos jūros valstybes, kurti ir pristatyti bendrus turistinius produktus, populiarinti ne pavienę šalį, o visą regioną, kilo prieš keletą metų. Į grupes yra susijungusios Viduržemio jūros šalys, sudaryta ir veikia Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija, Vyšehrado grupė, Lietuvos, Latvijos ir Estijos jungtinis turizmo komitetas.
„Beveik 60 proc. į Lietuvą atvykstančių užsienio turistų yra iš Baltijos jūros regiono šalių, – sako Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Nijolė Kliokienė. – Todėl svarbu daugiau populiarinti Lietuvos turizmo galimybes Baltijos šalyse ir imtis aktyvesnio bendradarbiavimo pristatant visą Baltijos jūros šalių regioną tolimosioms rinkoms“.
Seminaro Usedom saloje metu šalys diskutavo, kas vienija valstybes prie Baltijos jūros, kaip galima išnaudoti turimus bendrus turistinius išteklius ir juos populiarinti ne tik tolimosioms rinkoms, bet ir tarp pačių regiono šalių. Tartasi apie galimą veiksmų planą Baltijos jūros strategijai turizmo srityje sukurti. Akcentuota, kad strategija ir veiksmų planas turi būti kuriamas pagal darnos ir draugiškumo aplinkai principus. Tarp svarbiausių galimų bendrų tikslų išskirti: pritraukti turistų į kaimo vietoves, skatinti kruizus Baltijos jūroje, populiarinti kultūrinį paveldą ir unikalų kraštovaizdį.
Buvo pabrėžta, kad, be šalių įgyvendinamų „Interreg A“ ir „Interreg B“ projektų, galimi nauji projektai, kuriuos vykdant būtų pristatomi ir populiarinami turistiniai produktai, sukurtas regiono prekės ženklas, atliekami rinkos tyrimai, keičiamasi statistine informacija. Taip pat numatoma sukurti Baltijos jūros šalių tinklalapį, kuriame būtų informacija apie šalių turistinius išteklius.
Tarp siūlomų turistinių produktų dalyvaujančios šalys išskyrė istorinius miestus, gintarą, aktyvų (ypač dviračių, golfo, vandens) turizmą, gamtą, kruizus, kulinarinį paveldą, SPA, kaimo turizmą ir kt. Buvo pabrėžta, kad pristatydami Baltijos jūros regiono turizmą, turime pabrėžti, kuo jis skiriasi, pavyzdžiui, nuo Viduržemio jūros šalių pasiūlymų, kuo mes pranašesni, įdomesni, patrauklesni.
Bendradarbiavimo gairėms numatyti ir paskelbti naujo Baltijos jūros šalių turizmo judėjimo pradžią pasirinktas Vilnius – 2009 m. Europos kultūros sostinė. Čia rugsėjo 24-25 d., prieš rugsėjo 27-ąją dieną visame pasaulyje minimą Pasaulinę turizmo dieną, susirinks visų Baltijos jūros regiono šalių nacionalinių turizmo administracijų vadovai, Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijos, Europos Komisijos atstovai. Paskelbta forumo tema „Baltijos jūros regiono šalių bendradarbiavimas: iššūkiai ir galimybės“.
Forumas, kurį organizuoja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ūkio ir užsienio reikalų ministerijomis bei Vokietijos Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žeme, yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Baltijos jūros valstybių tarybai 2009-2010 m. renginių.
Lidija Bajarūniene Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos
