Užsiregistruok naujienlaiškį
Vardas:
El. paštas:
 
Kurortas.lt
patikimas Jūsų atostogų gidas
LTENDERU
Registruotis Prisijungti
 
 
Druskininkai
 
 
 
 
 
 
 
Apie kurortą
Ligoninė – kurortinės veiklos garantas
Yra gydymo įstaigų, kurių reikšmė pranoksta vien tiesioginių gydymo paslaugų teikimą savo miesto ar krašto žmonėms. Tokia yra Druskininkų ligoninė, esanti garantu, kad Druskininkų kurortas galėtų teikti poilsio, sveikatinimo ir reabilitacinio gydymo paslaugas.

Atitinka pertvarkos kriterijus

Per pastarąjį dešimtmetį Druskininkų ligoninė neatpažįstamai pasikeitė, iš gremėzdiškos 505 lovas turinčios įstaigos tapo kompaktiška 152 lovas turinčia ligonine. Darbuotojų skaičius nuo 800 sumažėjo iki 230. Prieš keletą metų atlikta pilna Druskininkų ligoninės renovacija, kainavusi 13,5 mln. litų.

Viešosios įstaigos Druskininkų ligoninės direktoriaus Remigijaus Urbšio teigimu, šiuo metu Druskininkų ligoninė - viena moderniausių stacionarinio gydymo įstaigų apskrityje, turinti puikias galimybes teikti platų spektrą diagnostikos ir gydymo paslaugų.

Prieš keletą metų Druskininkų ligoninė atsisakė akušerijos paslaugų. Šiuo metu Druskininkų ligoninėje teikiamos vaikų ir suaugusiųjų terapinių ir chirurginių profilių paslaugos, yra stacionarinė reabilitacija ir slauga.

Pasak R.Urbšio, Druskininkų ligoninė laikosi sveikatos politikos tendencijų mažinti stacionarinių paslaugų skaičių ir didinti dienos chirurgijos bei ambulatorinių paslaugų apimtis.

Per paskutiniuosius trejus metus Druskininkų ligoninėje hospitalizacijų skaičius sumažėjo beveik 5 proc., o ambulatorinių paslaugų, priešingai, išaugo 8,0 proc.

Išskyrus gimdymų skaičių, Druskininkų ligoninė atitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus paslaugų teikimo kriterijus, taikomus būsimoms regiono lygmens ligoninėms.

Pernai Druskininkų ligoninėje atlikta 1112 didžiųjų ir 210 ginekologinių operacijų. Tai viršija orientacinį trijų operacijų per parą skaičių. Čia atliekamos maždaug 3 naktinės operacijos per savaitę. Pernai naktimis buvo atliktos 68 didžiosios operacijos ir 316 ambulatorinių chirurginių intervencijų. Pernai atliktos 54 klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo operacijos, o šiemet planuojama atlikti iki šimto.

Druskininkų ligoninėje ištisą parą teikiama gydytojų terapeuto, chirurgo, akušerio ginekologo, reanimatologo, neurologo, pediatro, LOR gydytojo pagalba, pasiekiamas echoskopuotojas ir rentgenologas. Dalis Drukininkų ligoninės patalpų išnuomota privataus kapitalo įmonei „Media klinika“, kuri ištisą parą teikia kompiuterinės tomografijos paslaugas.

Druskininkų ligoninė atitinka ir geografinį kriterijų: nuo Druskininkų iki Alytaus - 55 kilometrai.

„Kaimynines ligonines lenkiame pagal profilių ir specialistų skaičių“, - didžiuojasi Druskininkų ligoninės direktorius. Nors galėtų didžiuotis chirurgijos paslaugomis, R.Urbšys nesiryžta išskirti nė vieno profilio.

„Mes esame stiprūs tuo, kad gydytojai ir slaugytojos seniai dirba, turi pakankamai aukštą kvalifikaciją, gerai koordinuojama tarpusavio veikla, ligoninė aprūpinta nauja įranga. Turime senas gydymo tradicijas, gerai dirba reanimacija ir intensyvioji terapija, chirurgai atlieka sudėtingas operacijas, įskaitant ir endoprotezavimo, gerai dirba kardiologai, turime daug gerų specialistų, teikiančių antrinio lygio ambulatorines gydymo paslaugas. Mūsų gydymo įstaigos struktūra ir specialistai subalansuoti, negalėčiau ko nors vieno išskirti - visi padaliniai vienodai svarbūs ir reikalingi“, - ligoninės stipriąsias puses vardija R.Urbšys. Pasak jo, aukštą paslaugų kokybę liudija tai, kad Druskininkų ligoninė tarp apskrities ligoninių išveža mažiausią ligonių skaičių į tretinį lygį.

Neramina mažėjantis finansavimas

Rugpjūčio mėnesį Druskininkų ligoninėje atidarytos naujos Patologoanatomijos patalpos ir Radiologijos kabinetas. Radiologijos kabinetui įrengti iš Valstybės investicijų programos skirta 1 mln. 130 tūkst. litų, o lėšų Patalogoanatomijos patalpoms gauta už 530 tūkst. litų pardavus senąsias šios paskirties patalpas. Radiologijos kabinete instaliuoti nauji rentgenodiagnostiniai aparatai: QUANTUM – skirtas stuburo, sąnarių ir minkštųjų audinių tyrimui, mamografas LYLIUM, dentalinis rentgeno aparatas ENDOC DC ir mobilus rentgeno aparatas TRANSPORTIX.

Druskininkų ligoninės direktorius džiaugiasi, kad per pastaruosius metus pavyko pritraukti paklausių profesijų specialistus - intensyviosios terapijos, anesteziologijos, traumatologijos. Padėjo Druskininkų savivaldybė, skirdama butus. Tačiau žmonės sensta ir neaišku, kas bus po kelerių metų, kai dalis darbuotojų vienu metu išeis į pensiją.

Druskininkų ligoninė dalyvauja Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projekte, vykdo Europos Sąjungos finansuojamus projektus. Kartu su kitomis Druskininkų savivaldybei pavaldžiomis sveikatos priežiūros įstaigomis laimėtas investicinis žmogiškųjų išteklių plėtros projektas, skirtas darbuotojų kvalifikacijai kelti. Tam skirta virš 1 mln. litų.

Šiuo metu su Centrine projektų valdymo agentūra derinamas Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtros bei stacionarinių paslaugų optimizavimo projektas, kuris leis atnaujinti didelę dalį medicininės įrangos.

Siekdama mažinti veiklos sąnaudas, Druskininkų ligoninė išskaidė funkcijas ir privačioms bendrovėms perdavė ligonių maitinimo paslaugas, išnuomojo dalį nereikalingų patalpų. Iš kitų tiekėjų perkamos kompiuterinės tomografijos, branduolio magnetinio rezonanso ir retesnių brangių laboratorinių tyrimų paslaugos.

Nepaisant to, didžiausias direktoriaus R.Urbšio galvos skausmas – mažėjantis finansavimas. Jau nekalbant apie tai, kad paslaugų įkainis seniai neatitinka sąnaudų, užpernai, pernai ir šiais metais ligonių kasų nustatytos sutartinės sumos neatitinka ligoninės pajėgumų. Ligoninė gali suteikti daugiau paslaugų, nei jas apmoka ligonių kasos, todėl priversta riboti stacionarinių paslaugų teikimą, nors dalį paslaugų dar teikia nemokamai.

11 proc. sumažinus paslaugų įkainį, atitinkamai sumažėjo ir finansavimas. Kaip ir kitose gydymo įstaigose pernai gegužės mėnesį darbuotojams buvo pakelti atlyginimai. Šiais metais, sumažėjus finansavimui, bet nemažinant atlyginimų, atsirado disproporcija tarp išlaidų ir pajamų, ir ši disproporcija nuolat aštrėja. Kol kas gelbsti tai, kad praėjusieji ekonominiai metai baigti su teigiamu balansu ir sukauptas tam tikras lėšų rezervas.

Šios problemos sumažėtų, jeigu ligonių kasos neribotų paslaugų kiekio ir leistų užsidirbti.

„Galime turėti labai gražius pastatus, naują įrangą, puikius specialistus, tačiau jeigu mūsų suteiktų paslaugų niekas nepirks arba pirks mažesne už savikainą kaina, tuomet įstaigos veikla paranda ekonominę prasmę, nes be teigiamų ekonominės veiklos rezultatų jokia įstaiga negali sėkmingai gyvuoti“, - konstatuoja R.Urbšys.

Druskininkų savivaldybės Asmens ir visuomenės sveikatos tarnybos vadovas, savivaldybės gydytojas Eugenijus Žemaitis prisimena, kad iki draudiminės medicinos įvedimo, ligoninė gydė 18 proc. ne Druskininkų savivaldybės ligonių. E.Žemaičio manymu, jeigu viena ar kelios aplinkinės ligoninės būtų sumažintos iki rajono ligoninės lygmens, Druskininkų ligoninė susigrąžintų pacientų srautus ir galėtų užsidirbti. Jeigu aplinkinės ligoninės liks kaip buvę, gydymo įstaigų pertvarka netenka prasmės

Ligoninė – neatskiriama Druskininkų kurorto dalis

Pasak E.Žemaičio, ir šiuo metu apie 8 proc. Druskininkų ligoninės pacientų sudaro miesto svečiai, poilsiautojai ir reabilitacijos atvykę ligoniai. E.Žemaičio teigimu, ligoninė glaudžiai susijusi su sanatorijomis ir reabilitacijos įstaigomis, yra jų veiklos garantas. Jose nuolat gydosi apie 2,5 tūkst. pacientų. „Draugystės“ ir „Dainavos“, kitose sanatorijose reabilituojami sunkūs kardiologiniai ir kitokie ligoniai, po širdies operacijų. Kartais jiems prireikia reanimacijos. Būna ir sudėtingų atvejų, kada reikia įrangos ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Štai neseniai suteikta pagalba žmogui su dirbtine širdimi.

Sanatorinio gydymo įstaigos sudaro su Druskininkų ligonine sutartis dėl kai kurių paslaugų teikimo, kad atvykstantys gydytis žmonės galėtų gauti savalaikę kvalifikuotą medicininę pagalbą. Ligoninės gydytojai konsultuoja sanatorijų pacientus.

Jeigu Druskininkų ligoninėje būtų uždaryta chirurgija ir reanimacija, žlugtų visa Druskininkų reabilitacijos sistema, nes nebūtų kas užtikrina pacientų saugumo. O pasak R.Urbšio, kartu susvyruotų Druskininkų, kaip kurorto, statusas, o tūkstančiai žmonių taptų bedarbiais. Jau nekalbant apie tai, kad Druskininkuose vien pailsėti nusprendę užsieniečiai skambina ir teiraujasi, ar šalia yra kvalifikuota gydymo įstaiga.

R.Urbšys tikisi, kad ligoninė pagal veiklos apimtį, teikiamų paslaugų spektrą ir kokybę, liks bent jau ne mažesnė, kaip dabar. Iš tikrųjų ligoninė turės vystytis ir plėstis, kadangi yra tampriai susijusi su besiplėtojančiu Druskininkų kurortu ir jame dirbančiomis gydymo įstaigomis. Ligoninės strategija – būtent ir yra teikti adekvačią medicinos pagalbą savivaldybės gyventojams ir užtikrinti kurorto veiklą.

**********

Chirurgijos skyriaus vedėjo Vytauto Kvedaro teigimu, skyriuje atliekamas platus spektras ekstrinių ir planinių operacijų – ginekologinės, LOR, traumatologinės, abdominalinės, endoprotezavimo ir kitos. Per metus skyriuje gydoma apie 1400 ligonių. Operacinis aktyvumas – 85 proc. Nuolat dirba 7 chirurgai, atvyksta plastikos chirurgas doc. Tarvilas Norkus, atliekantis mikrochirurgines ir plastines operacijas, pavyzdžiui, lopo pasukimo, padengiant audinių defektus operaciją, reikalaujančią kruopštumo ir geros pooperacinės priežiūros. Atliekamos laparoskopinės storosios žarnos operacijos, neatveriant pilvo ertmės operuojama išvarža, įsisavintas hormoninis skalpelis.

**********

Pasak Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojos anesteziologės reanimatologės Larisos Krasnovos, 6 lovų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius pilnai aprūpintas įranga ir specialistais antrinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugoms teikti.

**********

Radiologijos skyriaus gydytoja radiologė Nijolė Lovčikienė pasakoja, kad ligoninėje įdiegtos informacijos technologijos, veikia intranetas. Bet kurio skyriaus gydytojai turi galimybę kompiuteryje susirasti savo paciento rentgeno vaizdus. Skaitmeninė rentgeno sistema pagerina rentgeno tyrimų prieinamumą, pagreitina vaizdų peržiūrą, vaizdai greičiau aprašomi ir gaunami kokybiškesni atsakymai.

**********

Druskininkų savivaldybės mero pavaduotoja Kristina Miškinienė:
- Ligoninę optimizuoti pradėjome 2000-aisiais metais. Situacija joje buvo ne kažin kokia, net sunku lyginti su dabartimi. Tuomet Sveikatos apsaugos ministerija jau kalbėjo apie ligoninių optimizavimą. Pradėjome nuo audito. Jis padėjo išsiaiškinti stipriąsias ir silpnąsias puses. Tada prasidėjo ligoninės struktūros optimizavimas. Buvo ir skaudžių akimirkų, kai teko atsisakyti akušerijos, nes būdavo apie šimtą gimdymų per metus. Bendromis pastangomis pavyko įtikinti bendruomenę ir dabar moterys sėkmingai gimdo Lazdijuose, Alytuje ir kitur.

Reikėjo optimaliai ir logiškai organizuoti visą procesą, pradedant priimamojo darbu, diagnostika ir baigiant gydymu. Teko kraustyti ligoninę į neveikiantį pastatą, rengti investicinį projektą ir galvoti apie ligoninės ateitį. Visa tai darėme todėl, kad neįsivaizdavome, kaip galėtų funkcionuoti gydomasis kurortas, turintis kardiologinį, neurologinį ir daugybę kitų reabilitacijos profilių, jeigu jame nebus modernios ligoninės, teikiančios šiuolaikines reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei kitas paslaugas.

Žingsnis po žingsnio pasiekėme, kad ligoninė būtų šiuolaikinė, moderni, kad ji Druskininkų gydomajame kurorte nebūtų kliūtis plėtoti reabilitaciją, kurios tradicijos siekia 215 metų. Juk daugiau kaip 30 proc. mūsų kurorto svečių yra užsieniečiai. Ligoninėje lankėsi ir Didžiosios Britanijos parlamentarai, jie buvo labai nustebinti, pamatę šiuolaikinę europinę gydymo įstaigą. Mūsų ligoninė populiari tarp Lazdijų ir Varėnos gyventojų.

Žinoma, be Vyriausybės paramos nebūtume to pasiekę, todėl esame nepaprastai dėkingi už investicinius projektus pastato vidaus ir išorės atnaujinimui bei įrangos pirkimui.
Druskininkų savivaldybė įstojo į Lietuvos kurortų asociaciją, o ši - į Europos kurortų asociaciją. Ligų prevencija ir savalaikis gydymas natūraliais gydomaisiais faktoriais duoda milžinišką efektą ir Europoje tampa vis populiaresnis. Apie 80 proc. Lietuvos sveikatinimo ir reabilitacijos įstaigų bazuojasi mūsų kurorte. Dėl to net nekilo minčių, jog galėtume neskirti dėmesio ligoninei. Juk ligoninė - vienas svarbiausių objektų, kurorto infrastruktūros sudėtinė dalis.

Mes vieni pirmųjų pradėjome skirti butus gydytojams. Taip pavyko prisikviesti intensyvios terapijos, anesteziologų ir kitų specialistų, be kurių neįmanoma ligoninės veikla.

Ligoninės renovacijos problemos jau praeityje. Neseniai atnaujintos Patologoanatomijos patalpos, Radiologijos kabinetas. Išlieka optimali struktūra, nuolat sekame visus rodiklius, kalbamės su gydymo ir slaugos tarybomis, kaip racionaliai panaudoti turimas lėšas.

Druskininkuose prasidėjo dengtos slidinėjimo trasos po stogu statyba. Po dvejų metų turėsime trasą. Matyt, nebus išvengta traumų. Todėl šalia turi būti stipri chirurgija ir traumatologija.

Ligoninė turi ir reabilitacijos skyrių, nors tai nėra pagrindinis jos tikslas. Druskininkų kurortas labai nukentėjo, kai kiekvienai poliklinikai ar ligoninei vietoje buvo leista teikti reabilitacijos paslaugas. Mūsų kurortologai, ypač ilgai dirbantys sanatorijose, tam priešinasi. Juk Druskininkuose per dešimtmečius sukurta sanatorinio gydymo tradicija naudojant gamtinius gydomuosius faktorius, sukaupta žmogiškoji patirtis.
Daug stengėmės, kad būtų įsteigtas Lietuvos kurortologijos tyrimų centras, kad nacionaliniu lygmeniu būtų patvirtinta Nacionalinė kurortologinių tyrimų programa. Sovietiniais laikai visi gydomieji faktoriai buvo nuolat tiriami, kurtos metodikos, dabar visa tai išbarstyta, neįteisinta. Atrodo, jau buvo pasiektas susitarimas ir štai priimtas sprendimas likviduoti. O juk to reikia visai Lietuvai.

Verslo dėka Druskininkuose padaryta tikrai daug, atnaujintos ir išpopuliarintos sanatorijos ir SPA, kad šių įstaigų paslaugomis naudotųsi ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Ir tai yra didžiulis viso kurorto laimėjimas.

Narystė Europos kurortų asociacijoje leidžia dar labiau suprasti procedūras ir mechanizmą, ką reikia padaryti, kad kurortologija būtų sėkmingai plėtojama. Bet norėtųsi ir valstybės supratimo.

Daug padaryta ne tik sanatorinio gydymo srityje ir teikiant antrinio lygio paslaugas, bet ir pirminiame lygmenyje. Turime gražiai sutvarkytą polikliniką, šeimos gydytojų kabinetus mikrorajonuose, iškilo naujas greitosios medicinos pagalbos pastatas. Stengiamės užtikrinti plataus spektro civilizuotų sveikatos paslaugų teikimą gyventojams ir kurorto svečiams.

Aut.: Algirdas Valentas, Vladislav Kizinevič
"Lietuvos sveikata"