L. Rėzos g. 8, LT-5870, Neringa, Juodkrantė
1994 metais atidengtas skulptoriaus Arūno Sakalausko paminklas Liudvikui Rėzai
Juodkrantės L. Rėzos pagrindinės mokyklos kieme.
Liudvikas Rėza – embleminė lietuvių kultūros figūra, apibendrinanti svarbius
lietuvių kultūros reiškinius Mažojoje Lietuvoje, o kartu simbolizuojanti patį
šios kultūros likimą.
Liudvikas Gediminas Rėza gimė 1776 m. Kuršių
nerijoje, Karvaičių kaime, pajūrio sargo šeimoje. Anksti neteko tėvų, buvo
globojamas giminaičių. Vaikystės metais kopų smėlis užpustė gimtinę – jai jis
vėliau skyrė vokiečių kalba parašytą eleginį eilėraštį Pražuvęs kaimas.
Mokėsi Kaukėnų mokykloje, vėliau atsidūrė beturčių namuose Karaliaučiuje.
Karaliaučiuje nuo 1791 m. iki 1794 m. lankė lotyniškąją Lebenichto mokyklą,
vertėsi privačiomis pamokomis.
1799 m. baigė Karaliaučiaus universitetą,
kuriame studijavo teologiją, antikines ir orientalistines kalbas, filosofiją,
retoriką bei istoriją. 1800-1816 metais buvo kariuomenės pamokslininkas
Karaliaučiaus įguloje. Napoleono karų metu apkeliavo daugelį kraštų, buvo
atvykęs į Žemaitiją.
1807 m. gavo teologijos, vėliau ir filosofijos
daktaro laipsnį. Paskui profesoriavo Karaliaučiaus universitete, vedė lietuvių
kalbos seminarą, kelis kartus buvo universiteto rektoriumi. Nuo 1829 metų
Liudvikas Rėza tapo Karaliaučiaus konsistorijos patarėju ir garbės nariu.
Svarbiausi lituanistiniai Rėzos darbai – K. Donelaičio raštų ir lietuvių
liaudies dainų leidimas. 1818 m. L. Rėza išvertė K. Donelaičio metus į vokiečių
kalbą, parašė leidiniui įvadinį straipsnį, kuriame aptartas poeto gyvenimas, jo
asmenybė ir kūryba. 1824 m. Rėza išleido Ezopo pasakėčias, prie kurių buvo
pridėtos ir šešios Donelaičio pasakėčios.
1825 metais pasirodė antras
svarbus Rėzos darbas – „Lietuvių liaudies dainos“ su vertimu į vokiečių kalbą.
Šio rinkinio recenziją yra parašęs Gėtė. Liudvikas Rėza ir pats rašė eilėraščius
– išleido 2 jų rinkinius vokiečių kalbą, pavadintus Prutena (1809 ir 1825
m.).
Liudvikas Rėza mirė 1840 metais Karaliaučiuje.