Kuršių nerija dėl unikalaus gamtovaizdžio ir XIX a. sukurto poilsio komforto sąlygų bei populiarumo asocijavosi su prancūzų Riviera.
Kurortas ėmė formuotis 1860 - 1865 m. Juodkrantėje tarp prieplaukos ir kapinių susiformavo vilų kvartalas. Čia buvo du dideli viešbučiai, daug privačių vilų ir pensionų.
Iki šiol išlikusi vila „Monbijou“ (dabar - Juodkrantės seniūnija), kurios istorija po Antrojo pasaulinio karo buvo interpretuojama kaip „Geringo vilos“.
Pagrindinis poilsiautojų srautas apsistodavo „Kurische hof“ ir „Sturmhoefel“ (pasikeitus savininkams tapusio „Hotel May“) viešbučiuose.
Pirmasis vilos „Sturmhoefel“ pavadinimas „Flora“. Šiuo vardu dabar vadinamas viešbutis su kavine, įrengti prieš keletą metų rekonstruotame buvusios vilos ūkiniame pastate.
Privačios iniciatyvos dėka naujam gyvenimui prikelta ir tikroji vila „Flora“- tokia pat grakšti, kokia puikavosi ne ant vieno praėjusio šimtmečio atviruko.
Pastato architektūra atspindi būdingiausias XIX a. antrosios pusės kurortų statybos tendencijas.
Parengta pagal N.Strakauskaitės knygą „Kuršių nerija - Europos pašto kelias“ ir A. Pilaitienės straipsnį 2002-07-15 „Lietuvos ryte“ Nr. 28 (340)
